Visa tiesa apie sielos, žodžių ir laikysenos bendrumą

. ..pirmiausia reikia gydyti sielą: iš jos kyla jausmai, iš jos žodžiai, iš jos mūsų laikysena, veido išraiška ir eisena. Kai siela sveika ir stipri, kalbėsena taip pat galinga, tvirta ir narsi. Jai susmukus, griūva ir visa kita. Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Liucijui

Saulėti, sūrūs ir banguoti arba pagaliau iš Skandinavijos!

Plaukus saulė nudažė, nes lauke +37.  Veidą saulė nubučiavo. Labaaai. Einu šiandien karštomis karščiausiomis karšto krašto gatvėmis ir mane vietiniai šaukia: – heey, wheare are you from? Scandinavia??? Sweeden? Danish? Einu ir galvoju – PA-GA-LIAU!  Aš nebe iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos 🙂 Einu ir galvoju, kaip gera čia ir dabar. Ir kaip gera bus grįžti…

Kas ta diena lyg tyčia ir kaip be jos..

Būna tokių dienų lyg tyčia, kai siuvimo mašina nesiuva, krašto apmėtymo mašna siūlą traukia, tinkamos spalvos siūlas staiga pasibaigia, kavos puodelis išsilieja ant stalo, pro šalį einant sofos kraštas nusispiria, stiklinė su vandeniu sudūžta, telefonas iš rankų iškrenta, knyga netyčiom vonion įkrenta, į autobusą bėgi bėgi būna ir… nespėji, telefonas irgi būna nusėda tada, kai labiausiai…

(NE)liūdesys: apie lietų ir lietaus batus

Kažkaip “be ryšio”, kai žmonės Lietuvoje nuolat skundžiasi, kad blogas oras. Na ką čia blo(ooooooo)gas??? Reikia tik guminių batų: gražių, smagių, gal net spalvingų ar kitaip žaismingų. Ir skėčio, per kurį matosi visas pasaulis. Ir visai čia ne niūru!!