Kiek save prisimenu, vis kažko sau neįtinku. Tai svoris ne tas, tai gebėjimai ne kaip pas kitus, tai įgūdžių per mažai, tai kalbu per daug, tai mama ne tokia, tai rezultatai prasti.. Ir taip be galo. Kur bepažiūrėsi. Net tada, kai, rodės, jau viskas aprimo, viduje giliai vistiek įsišaknyjęs (o, puikiai šitas žodis tinka!) toks…
Category: Tiesiog šiandien
METŲ ŽODIS’19: reikia, verta, pildosi?
Tiesa. Visiška tiesa, kad nauji metai pilni naujų pažadų, naujų planų, įsipareigojimų, rezoliucijų, manifestų, intensijų. Nes viskas iš naujo. Kartais rodos, kad tuoj bus bloga nuo viso to “visi apie tą patį”. Gal ir nesąmonės čia. O gal ir ne. Kas pasakys? Vieni “peza”, kad visi apie tą patį, o kiti tiesiog tyliai skiria laiko…
BAI BAI 2018: geriausi metų #15
Stabtelėti ir metų pabaigoje prisiminti kokie buvo besibaigiantys 2018 – tampa smagiu ritualu ne tik man, bet ir daugumai. Skyriau valandėlę pagalvoti ir prie kavos puodelio prisiminti savo best 15. Faini metai buvo – gera bus po metų peržvelgti šį įrašą. #projektas. Norint laimėti loterijoje, pirmiausia reikia nusipirkti bilietą – šiais žodžiais 2018-tųjų pradžioje startavo…
Kuriamoji pauzės galia arba apie pauzes tik gerai arba nieko.
Kartais man atrodo, kad aš išprotėsiu. Išprotėsiu nuo to, kiek daug visko noriu daryti, kiek daug nebenoriu daryti, kiek daug visko dar reik padaryti, nuo minčių ar tikrai reikia daryti ir nuo minčių, kodėl toji “aš” vis nerimsta, nerimauja ir “varo”. Bet šis įrašas ne apie tai. Jis apie tai, kad šiandien gyvename dideliam norėjime…
Kartais eiliname kavos puodelyje reikia tik cinamono lazdelės
Rašau – trinu – rašau – trinu – rašau – trinu. Rodos tiek daug norėjau parašyti, o kol įsijungiau kompiuterį – mintys “nušoko”. Akimirką suirztu, bet išties…nėra dėl ko. Viskas juda: mintys, laikas. Juk kiekvieną kitą sekundę jau būna viskas kitaip. Reikia tai priimti. Jei negali – mokytis, jei nenori – užsinorėti. Kažkaip galvoju, kad…
Gyvenimo krizės visada puola pačią savęs suvokimo esmę (Anita Moorjani)
Kartą dalyvavau savo mėgiamo lektoriaus Vaido Arvasevičiaus paskaitoje ir kažkas iš salės užklausė apie ženklus. Vaidas pasakė, kad kuomet mes viduje turime klausimą – ženklai visuomet ateina, mums tik reikia juos pastebėti. Aš labai tuo tikiu. Išties viskas kaip ant delno. Svarbu tiesiog prisijaukinti, tiksliau išgirsti ar iš naujo atrasti savo intuiciją, klausyti savo širdies…
Visa tiesa apie sielos, žodžių ir laikysenos bendrumą
. ..pirmiausia reikia gydyti sielą: iš jos kyla jausmai, iš jos žodžiai, iš jos mūsų laikysena, veido išraiška ir eisena. Kai siela sveika ir stipri, kalbėsena taip pat galinga, tvirta ir narsi. Jai susmukus, griūva ir visa kita. Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Liucijui
Saulėti, sūrūs ir banguoti arba pagaliau iš Skandinavijos!
Plaukus saulė nudažė, nes lauke +37. Veidą saulė nubučiavo. Labaaai. Einu šiandien karštomis karščiausiomis karšto krašto gatvėmis ir mane vietiniai šaukia: – heey, wheare are you from? Scandinavia??? Sweeden? Danish? Einu ir galvoju – PA-GA-LIAU! Aš nebe iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos 🙂 Einu ir galvoju, kaip gera čia ir dabar. Ir kaip gera bus grįžti…
Kas ta diena lyg tyčia ir kaip be jos..
Būna tokių dienų lyg tyčia, kai siuvimo mašina nesiuva, krašto apmėtymo mašna siūlą traukia, tinkamos spalvos siūlas staiga pasibaigia, kavos puodelis išsilieja ant stalo, pro šalį einant sofos kraštas nusispiria, stiklinė su vandeniu sudūžta, telefonas iš rankų iškrenta, knyga netyčiom vonion įkrenta, į autobusą bėgi bėgi būna ir… nespėji, telefonas irgi būna nusėda tada, kai labiausiai…
(NE)liūdesys: apie lietų ir lietaus batus
Kažkaip “be ryšio”, kai žmonės Lietuvoje nuolat skundžiasi, kad blogas oras. Na ką čia blo(ooooooo)gas??? Reikia tik guminių batų: gražių, smagių, gal net spalvingų ar kitaip žaismingų. Ir skėčio, per kurį matosi visas pasaulis. Ir visai čia ne niūru!!